 |
|
1. Kaip gyventi su diabetu? Medikai juokauja – kas pirmas atras, kaip išgydyti diabetą, gaus visas įmanomas premijas. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, vien tik Lietuvoje ši liga savo gniaužtuose laiko apie 230 tūkst. šalies gyventojų, tačiau net apie 2 trečdaliai jų to neįtaria. O kol priešnuodžių diabetui išgydyti niekas dar neatrado, reikia galvoti, kaip jį suvaldyti. Kaip išvengti arba atitolinti komplikacijų atsiradimą? Diabetas yra ypatinga liga tuo, kad labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam. Jis turi būti savo ligos žinovas. Diabetas yra gyvenimo būdas. Jo gydymas neapsiropoja vien vaistų išgėrimu ar insulino injekcijomis. Kaip seksis šią ligą kontroliuoti didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus. Svarbu, kad jis žinotų ir suvoktų ką, kaip, kada ir dėl ko reikia daryti. Kad konsultacija pas gydytoją neapsiribotų vien vaistų ar diagnostinių juostelių išsirašymu, bet būtų įvertinta, kaip sergančiajam sekasi kontroliuoti diabetą, ar reikalingos gydymo korekcijos, o gal užtenka tik šiek tiek pakeisti elgseną, į konsultaciją žmogus taip pat turi ateiti pasiruošęs. Jis turi atsinešti pas gydytoją pakankamai informacijos (tyrimų, savikontrolės rezultatų), kad gydytojas galėtų priimti tinkamus sprendimus. 2. Gliukozės kiekis nuolat kinta Savikontrolė – būtina visiems sergantiems cukriniu diabetu. Be kontrolės- tarsi važiavimas naktį be šviesų- tiek pačiam sergančiajam, tiek gydytojui, kuris turi parinkti tinkamą gydymą. Svarbu reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Kodėl? Todėl, kad gliukozės kiekis nuolat kinta. Norint sėkmingai kontroliuoti ligą būtina žinoti, kaip paskirtas gydymas, maistas, fizinis aktyvumas veikia gliukozės kiekį organizme visą dieną. Gydytojai pripažįsta, kad dažniausia pacientų klaida – glikemijos matavimas tik ryte, nevalgius, nes tokie pavieniai gliukozės rodikliai neatskleidžia tikrosios padėties. Visiškai neaišku, kaip cukraus kiekį įtakojo maistas, ar buvo hiperglikemijos ar hipoglikemijos pavojus. Kuriuo paros metu mums labiausiai nesiseka kontroliuoti diabetą ir KODĖL? 3. Struktūrizuotas matavimas – „cukraus nuotrauka“ Kaip galėčiau įvertinti kaip sekasi man kontroliuoti diabetą? Auksiniu standartu yra laikomas glikuoto hemoglobino tyrimas, kurį rekomenduojama atlikti kas 3-6 mėnesius. Jis parodo vidutinę kraujo gliukozės koncentracija 2-3 mėn. laikotarpiu. Ar užtenka vien šio tyrimo? Ar jis gali atsakyti į visus klausimus apie diabeto kontrolę? Glikuotas hemoglobinas yra gliukozės kiekio kraujyje vidurkis, t.y. vienas skaičius. Todėl natūralu, kad jis neatsakys į klausimus ar mano cukrus stipriai svyruoja/ kinta paros bėgyje (svarbu žinoti siekiant, išvengti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų), koks mano cukrus yra 2 val. po valgio (svarbus rodiklis siekiant išvengi aterosklerozės išsivystymo); ar buvo man hipoglikemijos pavojus; kaip dažnai pas mane hiperglikemija ir KODĖL? Vis garsiau prabylama, kad norint įvertinti diabeto kontrolę be glikuoto hemoglobino rodiklio reikia pasižiūrėti ir pilną glikemijos vaizdą. Todėl rekomenduojama laikas nuo laiko pasidaryti tarsi „cukraus nuotrauką“. Sergančiam diabetu rekomenduojama bent kartą per 3 mėnesius atlikti intensyvius (struktūrizuotus) matavimus. Matuoti savo glikemiją 3 dienas (būtinai iš eilės) 7 kartus per dieną iš anksto numatytu laiku. Šis laikas būtų - ryte, prieš pagrindinius valgius, 2 val. po valgio ir prieš einant miegoti. Be glikemijos rezultatų , reiktų pažymėti kiek suvalgėte maisto ir įvertinti savo fizinį krūvį. Pažymėti kokius medikamentus naudojate. Turėdami tiek duomenų, jau galime įvertinti ar diabetas kontroliuojamas gerai; ir jeigu ne- atsakyti į klausimus, ką ir kaip reiktų dar koreguoti, kad pasiekti diabeto kontrolės tikslą. Kad pačiam sergančiajam ir gydytojui būtų lengviau analizuoti turimus duomenis, galima šiuos glikemijos rezultatus atvaizduoti kreive. Tuomet labai vaizdžiai matyti kada glikemija buvo normoje, kada yra hiperglikemija ar hipoglikemija ir ieškoti to priežasčių, bei iš karto priimti tinkamus sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Galbūt jūs akivaizdžiai ir patys pamatysite, kad užtenka pakoreguoti tik dietą ir fizinį aktyvumą, o galbūt gydytojas nuspręs, kad reikia dar koreguoti ir gydymą. Dažnas pacientas „pyksta“ ant gydytojo, kad šis nepaskiria tokio gydymo, kuris leistų pasiekti gerus diabeto kontrolės rezultatus. Bet prieš „pykstant“ reiktų užduoti klausimą ar į konsultaciją pas gydytoją ateinu „paruošęs namų darbus“? “Accu-check 360° view” forma |